ŽUVŲ LIGŲ IR JŲ SUKĖLĖJŲ SĄRAŠAS

Kuo serga žuvys ir kas jas užkrečia?

VIRUSŲ SUKELIAMOS LIGOS

Ligos pavadinimas, sukėlėjas Žuvų būrys Ligai imlios žuvų rūšys
Epizootinė hematopoetinė nekrozė (EHN) Sukėlėjas: Epizootinės hematopoetinės ekrozės virusas, priklausantis Iridoviridae šeimos Ranavirus genčiai Lašišažuvės (lot. Salmoniformes) Vaivorykštinis upėtakis (Oncorhynchus mykiss), europinė lydeka (Esox lucius), atlantinė lašiša (Salmo sala)
Ešeržuvės (lot. Perciformes) Paprastasis europinis ešerys (Perca fluviatilis), paprastasis sterkas (Sander lucioperca),
Virusinė hemoraginė septicemija (VHS) Sukėlėjas: Virusinės hemoraginės septicemijos virusas, priklausantis Rhabdoviridae šeimos Novirhabdovirus genčiai Lašišažuvės (lot. Salmoniformes) Sykai (Coregonus), europinė lydeka (Esox lucius), rytinės lašišos (Oncorhynchus), vaivorykštinis upėtakis (Onorhynchus mykiss), paprastasis šlakis (Salmo trutta trutta), atlantinis šprotas (Sprattus sprattus sprattus), europinis kiršlys (Thymallus thymallus).
Silkiažuvės (lot. Clupeiformes) Paprastosios silkės (Clupea)
Plekšniažuvės (lot. Pleuronectiformes) Paprastasis otas (Psetta maxima), azijinė paltusžuvė (Paralichthys olivaceus)
Menkiažuvės (lot. Gadiformes) Juodadėmė menkė (Melanogrammus aeglefinus), didžiagalvė menkė (Gadus macrocephalus), atlantinė menkė (Gadus morhua morhua), paprastoji penkiaūsė vėgėlė (Ciliata mustelus)
Infekcinė hematopoetinė nekrozė (IHN) Sukėlėjas: Infekcinės hematopoetinės nekrozės virusas, priklausantis Rhabdoviridae šeimos Novirhabdovirus genčiai Lašišažuvės (lot. Salmoniformes) Keta (Oncorhynchus keta), didžioji lašiša (Oncorhynchus kisutch), japoninė lašiša (Oncorhynchus masou), vaivorykštinis upėtakis (Oncorhynchus mykiss), raudonoji lašiša (Oncorhynchus nerka), rausvoji lašiša (Oncorhynchus rhodurus), karališkoji lašiša (Oncorhynchus tshawytscha), atlantinė lašiša (Salmo salar), raudongalvė lašiša (Onchorynchus clarkii), amerikinis
ežerinis upėtakis (Salvelinus namaycush), arktinė palija (Salvelinus alpinus), amerikinė palija (Salvelinus fontinalis), paprastasis šlakis (Salmo trutta), europinė lydeka (Esox lucius),
Karpžuvės (lot. Cypriniformes) Visos paprastojo karpio (Cyprinus carpio) veislės ir porūšiai
Menkiažuvės (lot. Gadiformes) Paprastoji vėgėlė (Lota lota)
Silkiažuvės (lot. Clupeiformes) Rytinė silkė (Clupea pallasii),
Infekcinė lašišų anemija (ILA): HPR genotipo su iškrita infekcinės lašišų anemijos viruso sukelta infekcija Sukėlėjas: ILA virusas, priklausantis Orthomyxoviridae. šeimos Isavirus genčiai Lašišažuvės (lot. Salmoniformes) Vaivorykštinis upėtakis (Oncorhynchus mykiss), atlantinė lašiša (Salmo salar) ir paprastasis šlakis (Salmo trutta trutta)
Infekcinė kasos nekrozė (IKN) Sukėlėjas IKN virusas, priklausantis Birnaviridae šeimos Aquabirnavirus genčiai Lašišažuvės (lot. Salmoniformes) Vaivorykštinis upėtakis (Oncorhynchus mykiss), amerikinė palija (Salvelinus fontinalis), paprastasis šlakis (Salmo trutta), atlantinė lašiša (Salmo salar) ir kai kurios rytinių lašišų (Oncorhynchus spp.) rūšys
Koi herpeso viruso (KHV) infekcija Sukėlėjas Koi herpeso virusas, priklausantis Alloherpesviridae šeimos Cyprinivirus genčiai. Karpžuvės (lot. Cypriniformes) Paprastasis karpis (Cyprinus carpio) ir koi karpis (Cyprinus carpio koi) taip pat visos paprastųjų karpių (Cyprinus carpio) ir paprastųjų karpių hibridų (pvz., Cyprinus carpio × Carassius auratus) veislės ir porūšiai.
Pavasarinė karpių viremija (PKV) Sukėlėjas: PKV virusas, priklausantis Rhabdoviridae šeimos Vesiculovirus genčiai Rhabdovirus carpio Karpžuvės (lot. Cypriniformes) Paprastasis karpis (Cyprinus carpio carpio), Koi karpis (Cyprinus carpio koi), auksinis karosas (Carassius carassius), baltasis plačiakaktis (Hypophthalmichthys molitrix), margasis plačiakaktis (Aristichthys nobilis), baltasis amūras (Ctenopharyngodon idella), sidabrinis karosas (Carassius auratus), paprastoji meknė (orfa) (Leuciscus idus), paprastasis lynas (Tinca tinca), paprastasis karšis (Abramis brama), Nilo tilapija (Sarotherodon niloticus), paprastoji kuoja (Rutilus rutilus).
Karpių edemos viruso infekcija (Miegligė) angl. Karpžuvės (lot. Cypriniformes) Paprastasis karpis (Cyprinus carpio carpio), Koi karpis (Cyprinus carpio
Koi sleepy disease koi)
Karpių raupai angl. Carp pox Sukėlėjas: Karpžuvių herpesvirusas1 (CyHP1) Karpžuvės (lot. Cypriniformes) Paprastasis karpis (Cyprinus carpio) ir koi karpis (Cyprinus carpio koi) taip pat visos paprastųjų karpių (Cyprinus carpio) ir paprastųjų karpių hibridų (pvz., Cyprinus carpio × Carassius auratus) veislės ir porūšiai.
Sukėlėjas angl. Aquabirnavirus Eel virus European (EVE) Unguriažuvės (lot. Anguilliformes) Europinis ungurys (Anguilla anguilla)
Sukėlėjas angl. Rhabdovirus Eel virus European X (EVEX) Unguriažuvės (lot. Anguilliformes) Europinis ungurys (Anguilla anguilla)
Sukėlėjas angl. Anguillid herpesvirus 1 (AngHV1) Unguriažuvės (lot. Anguilliformes) Europinis ungurys (Anguilla anguilla)

BAKTERINĖS KILMĖS LIGOS IR JŲ SUKĖLĖJAI

Sukėlėjas Ligos pavadinimas, pažeidžiami organai, audiniai Dažniausiai sergančios žuvys
Gramneigiamos bakterijos
Vibrio anguillarum Vibriozė Lašišažuvės, plekšniažuvės, ešeržuvės, unguriažuvės, menkiažuvės
Aliivibrio salmonicida (anksčiau Vibrio salmonicida) Vibriozė Lašišažuvės, menkiažuvės
Vibrio vulnificus Vibriozė Unguriažuvės, ešeržuvės
Vibrio ordalii Vibriozė Dauguma žuvų rūšių
Moritella viscosa (anksčiau Vibrio viscosus) Opaligė Lašišažuvės
Pasteurella skyensis Pastereliozė Lašišažuvės, plekšniažuvės
Tenacibaculum maritimum (anksčiau Flexibacter maritimus) Fleksibakteriozė Lašišažuvės, plekšniažuvės, ešeržuvės
Flavobacterium psychrophilum Šalto vandens liga (angl. Cold water disease) Lašišažuvės, karpžuvės, ešeržuvės, unguriažuvės
Flavobacterium branchiophilum Bakterinė žiaunų liga (angl. Bacterial gill disease) Platus spektras šiltavandenių ir šaltavandenių dirbtinėmis sąlygomis auginamų žuvų rūšių
Flavobacterium columnare Kolumnariozė Karpžuvės, lašišažuvės, šamažuvės, unguriažuvės, eršketžuvės
Flavobacterium hydatis Žiaunų liga Lašišažuvės
(Cytophaga aquatilis)
Flavobacterium oncorhynchi Bakterinė žiaunų liga Lašišažuvės
Pseudomonas anguilliseptica Pseudomonozė, žiemos liga (angl. winter disease) Ešeržuvės, unguriažuvės, plekšniažuvės
Pseudomonas fluorescens, Aeromonas punctata Septicemija, Bakterinis pelekų puvinys Gėlavandenių žuvų rūšys
Aeromonas salmonicida Furunkuliozė Lašišažuvės, karpžuvės ir daug kitų žuvų rūšių
Aeromonas hydrophila, Aeromonas veronii Biovar Sobria, Aeromonas sobria Biovar Sobria, Aeromonas caviae (Judrūs aeromonai) Judriųjų aeromonų septicemija (angl. Motile aeromonas septicemia (MAS), hemoraginė septicemija, opaligė ar raudonligė ir epizootinis opinis sindromas (angl. epizootic ulcerative syndrome (EUS) Platus spektras lašišažuvių ir kitų žuvų rūšių, iš jų šamažuvės, unguriažuvės, eršketžuvės
Aeromonas jandaei Hemoraginė septicemija Unguriažuvės
Edwardsiella ictaluri Enteritinė septicemija Šamažuvės
Edwardsiella tarda Edvardsieliozė Lašišažuvės, karpžuvės, ešeržuvės, šamažuvės ir kt.
Serratia plymuthica Septicemija Lašišažuvės
Plesiomonas shigelloides Pelekų ir uodegos liga Lašišažuvės, šamažuvės, unguriažuvės, eršketžuvės
Yersinia ruckeri Enteritinė raudonosios burnos liga (angl. Enteric redmouth) Lašišažuvės, unguriažuvės, eršketžuvės, vėžiagyviai
Piscirickettsia salmonis Oda, pelekai, vidaus organai Lašišažuvės
Acinetobacter johnsonii, Acinetobacter lwoffi Oda, pelekai Lašišažuvės, karpžuvės
Gramteigiamos bakterijos
Lactococcus garvieae (anksčiau Enterococcus seriolicida) Streptokokozė Unguriažuvės
Streptococcus iniae (Str. shiloi) Streptokokozė Daugelis gėlavandeninių ir jūrinių žuvų rūšių
Streptococcus parauberis Streptokokozė Plekšniažuvės
Streptococcus phocae Streptokokozė Lašišažuvės
Renibacterium salmoninarum Bakterinė inkstų liga ( angl. Bacterial kidney Lašišažuvės
disease)
Mycobacterium marinum Mikobakteriozė Lašišažuvės, plekšniažuvės, ešeržuvės
Nocardia asteroides, Nocardia salmonicida Nokardiozė Dauguma žuvų rūšių
Bacillus subtilis Branchionekrozė Karpžuvės

ŽUVŲ PARAZITAI IR JŲ SUKELIAMOS LIGOS

Sukėlėjas Ligos pavadinimas, pažeidžiami organai, audiniai Dažniausiai sergančios žuvys
I. Pirmuonys (lot. Protozoa)
A. Blakstienuotieji (lot. Ciliates)
Ichthyophthirius multifiliis Ichtioftiriozė (angl. White spot disease) Dauguma šiltamėgių žuvų rūšių
Chilodonella piscicola kitaip Chilodonella cyprini Chilodoneliozė Karpžuvės, lašišažuvės
Trichodina truttae Trichodinozė Karpžuvės, lašišažuvės
Trichodinella
Tripartiella
Apiosoma carpelli, A. piscicolum, A. minutum (Glossatella) Apiosomozė Žiaunos, kūno paviršius Gėlavandenių žuvų rūšys
Capriniana piscium (anksčiau Trichophrya piscium) Kapriniana infekcija Karpžuvės, lašišažuvės
Balantidium ctenopharyngodoni Balantidiozė Karpžuvės
B. Žiuželiniai (lot. Flagellates)
Hexamita (Spironucleus elegans) Karpžuvės, lašišažuvės
Ichthyobodo necator (Costia) Ichtiobodozė (kostiozė) Karpžuvės, lašišažuvės
Piscinoodinium
Cryptobia branchialis Žiaunų kriptobiozė Karpžuvės
Trypanosoma danilewskii Miegligė (angl. Sleeping disease of fish) Karpžuvės
Trypamoplasma borelli Karpžuvės
C. Sporagyviai ( lot. Sporozoa)
Sphaerospora dykovae Plaukimo pūslės uždegimas (angl. Swimbladder inflammation (SBI)) Karpžuvės
Sphaerospora molnari Žiaunų sferosporiozė Karpžuvės
Myxobolus cyprini Raumenų infekcija Karpžuvės
Myxobolus pavlovskii Žiaunos Plačiakakčiai (Hypophthalmichthys molitrix) (Hypophthalmichthys nobilis)
Thelohanellus nikolskii Pelekų spinduliai Karpžuvės
Thelohanellus hovorkai Pilvo ertmės jungiamieji audiniai ir raumenys Karpžuvės
D. Kokcidijos (lot. Coccidia)
Goussia carpelli anksčiau Eimeria carpelli Karpių difuzinė kokcidiozė Karpžuvės
Goussia sinensis Plačiakakčių kokcidiozė Plačiakakčiai (Hypophthalmichthys molitrix) (Hypophthalmichthys nobilis)
Goussia subepithelialis Karpių mazgelinė kokcidiozė Karpžuvės
II. Monogeninės siurbikės (lot. Monogenea)
Gyrodactylus sprostonae, G. schulmani Žiaunos, pelekai Karpžuvės
Gyrodactylus katharineri Oda Karpžuvės
Gyrodactylus salaris Žiaunos Lašišažuvės
Dactylogyrus vastator, D. minor, D. anchoratus, D. extensus Žiaunos Karpžuvės
Ancyrocephalus Žiaunos Karpžuvės
Thaparocleidus vistulensis sinonimas Ancylodiscoides vistulensis Žiaunos Šamažuvės
III. Digeniniai trematodai (lot. Digenean trematoda) plokščiosios kirmėlės
Sanguinicola inermis Sanguinikoliozė Kraujo indai Paprastasis karpis (Cyprinus carpio)
Diplostomum spathaceum Diplostomozė Oda, vidaus organai ir audiniai, akys Karpžuvės
Posthodiplostomum cuticola sinonimas Neascus cuticola Oda, vidaus organai ir audiniai, pelekai Karpžuvės
Apharyngostrigea, Cotylurus, Apathemon etc. Tetrakotilozė Pilvo ertmė, vidaus organai, širdis Karpžuvės
Hysteromorpha triloba Žiaunos, pelekai Karpžuvės
IV. Nematodai (lot. Nematoda) (apvaliosios kirmėlės)
Philometroides cyprini, P. Kūno ertmės, plaukimo Karpžuvės
sanguineus pūslė, oda
Anguillicola crassus Plaukimo pūslė Unguriažuvės
V. Cestodai (lot . Cestodes) (kaspinuočiai, plokščiosios kirmėlės)
Bothriocephalus acheilognathi Botriocefaliozė Virškinamasis traktas Karpžuvės ir kitų rūšių žuvys
Khawia sinensis Žarnynas Paprastasis karpis (Cyprinus carpio)
Atractolytocestus huronensis Žarnynas Paprastasis karpis (Cyprinus carpio)
Ligula intestinalis Liguliozė Žarnynas, pilvo ertmė Karpžuvės
Digramma interrupta
VI. Parazitiniai vėžiagyviai (lot. Arthropoda)
Ergasilus sieboldi, E. briani Žiaunos, oda Karpžuvės ir kitų rūšių žuvys
Sinergasilus major, S. lieni Žiaunos, oda Karpžuvės
Lernea cyprinacea, L. elegans, L. esocina Lerneozė Žiaunos, oda, raumenys Karpžuvės
Argulus foliaceus (Žuvų utėlė), A. coregoni, A. japonicus Kūno paviršius, audiniai, kraujas Įvairių rūšių žuvys
Lepeophtheirus salmonis Kūno paviršius, hemoragijos, opos Lašišažuvės
VII. Dėlės
Piscicola geometra Oda, raumenys, kraujas Karpžuvės ir kitų rūšių žuvys
ŽUVIMS PATOGENIŠKI GRYBELIAI
Sukėlėjas Ligos pavadinimas, pažeidžiami organai, audiniai Dažniausiai sergančios žuvys
Saprolegnia Saprolegniozė Visos gėlavandenių žuvų rūšys
Branchiomyces sanguinis, B. demigrans Branchiomikozė (Žiaunų puvinys) Karpžuvės, šamažuvės, ešeržuvės
ŽUVIMS PATOGENIŠKI DUMBLIAI
Sukėlėjas Ligos pavadinimas, pažeidžiami organai, audiniai Dažniausiai sergančios žuvys
Cylindrospermopsis raciborski Dusimas, nervų sistemos veiklos sutrikimai Gėlavandenių žuvų rūšys

DVIGELDŽIŲ MOLIUSKŲ SUKELIAMOS LIGOS

Sukėlėjas Ligos pavadinimas, pažeidžiami organai, audiniai Dažniausiai sergančios žuvys
Unio spp. moliuskų lervos Glochidia Pelekai, žiaunos Karpžuvės
NEŽINOMOS LIGŲ ETIOLOGIJOS ARBA TAKSONOMINĖS POZICIJOS ŽUVŲ PATOGENAI
Sukėlėjas Ligos pavadinimas, pažeidžiami organai, audiniai Dažniausiai sergančios žuvys
Žiemos odos liga (angl. Winter skin disease of common carp) Paprastasis karpis (Cyprinus carpio)
Žiaunų nekrozė (angl. Gill necrosis of common carp) Paprastasis karpis (Cyprinus carpio)
Dermocystidium spp. (Dermocystidium koi, Dermocystidium cyprini) Oda, pelekai, žiaunos, akys Karpžuvės
Neoparamoeba perurans Amebinė žiaunų liga (angl. Amoebic gill disease) Lašišažuvės
DUMBLIAGRYBIŲ (lot. Oomycetes) SUKELIAMOS LIGOS
Epizootinis ulceratyvinis sindromas Sukėlėjas: dumbliagrybis Aphanomyces invadans, sinonimas (A. piscicida) Apie 94 laukinių ir dirbtinėmis sąlygomis auginamų žuvų rūšių yra imlios šiam patogenui

  Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 metų veiksmų programos antrojo Sąjungos prioriteto „Aplinkosaugos požiūriu tvarios, efektyviai išteklius naudojančios, inovacinės, konkurencingos ir žiniomis grindžiamos akvakultūros skatinimas“ priemonės „Gyvūnų sveikatos ir gerovės priemonės“ įgyvendinimo taisyklėms *Šis preliminarus žuvų ligų ir jų sukėlėjų sąrašas yra rekomendacinio, taikomojo pobūdžio, todėl taksonominis jame nurodytų ligų ir patogenų suskirstymas gali būti tikslinamas. Sąrašas sudarytas atsižvelgiant į tarptautinius ir Europos Sąjungos mokslinius ir institucinius žinynus, dokumentus bei straipsnius. Sąrašas nėra galutinis, jame nurodytų žuvų ligų ir jų sukėlėjų aktualumas Lietuvos akvakultūros subjektams gali būti tikslinamas.

<< Grįžti